Kelionės į Juodkrantę stotelė - Pilkosios kopos (kitų vadinamos Mirusiomis kopomis) – kopos, besidriekiančios Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje, tarp Pervalkos ir Juodkrantės. Pilkosiomis vadinamos dėl vyraujančios augalijos spalvos. Čia driekiasi retų augalų, įrašytų ir į Raudonąją knygą, augimvietės, po smėliu slepiasi keturi kaimai ir dvi senų kapinaičių vietos, atsidengia senųjų kopų liekanos. Šio rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla, rengiami tik moksliniai stebėjimai. Gražiausias vaizdas atsiveria plaukiant pro kopas laivu.
Juodkrantė – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, priklausanti Neringos savivaldybei. Istorinis - urbanistinis draustinis, linijinio plano gyvenvietė, nusidriekusi 2 km palei marias. Čia žmonių gyventa nuo seno: jos apylinkėse rasta akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių gintaro dirbinių. Verta aplankyti: Raganų kalną - medinių liaudies skulptūrų ekspozicija, akmens skulptūrų parką „Žemė ir vanduo”, Evangelikų liuteronų bažnyčią, kormoranų koloniją.
Nemuno Delta – plokščia, vos kelis metrus virš jūros lygio pakilusi pamario žemuma. Tai žemiausia Baltijos pajūrio žemumos dalis. Greta visiškai natūralių vietovaizdžių Nemuno deltoje plyti žmogaus veiklos pakeisti ir netgi naujai sukurti žemės plotai. Nemuno deltos salyną sudaro 8 salos. 2 salos yra pačios mažiausios salelės. Viena iš jų didžiausia - Rusnės sala. 6 salos yra negyvenamos.
Dėl savo unikalaus gamtovaizdžio dar vadinama „Lietuviškąja Venecija“. Kaimo vardas minimas nuo XVI a. ir kilęs nuo per jį tekančios upės pavadinimo. Minijos upė kaimą dalija į dvi dalis, tačiau nėra jokio tilto. Visi namų fasadai atsisukę į gatve vadinamą upę. Kadangi Minija būdavo nuolat užliejama, tai kaimo gyventojus laidodavo Ventėje. Pagal užrašus kapinėse, galima spėti, kad kaimas anksčiau buvo vadinamas Mine. Vokiečiai jį vadindavo Minge.